- sengadynis
- sengadỹnis, -ė adj. (2) NdŽ 1. KlvrŽ senais laikais buvęs, vartotas; išlikęs iš senos gadynės, senoviškas: Su sengadyniu dalgiu tebipjauna Kal. Mas sengadỹniais vardais visi: Onė, Marjonė Kl. Esu mačiusi sengadỹnių trobų – langeliai mažiausi Šts. Muno ištrauktas tas kaminelis, sengadỹnis yr Ms. Tai buvo sengadynės durys rš. 2. gyvenantis kaip senovėje: Toks sengadỹnis tas žmogus Gršl.
Dictionary of the Lithuanian Language.